Šioje paskaitoje daugiausiai dėmesio skiriama „Stalino dangoraižiams“. Masyvūs aukštuminiai pastatai daugiausiai „išpuošė“ Maskvą, tačiau jų taip pat teko ir broliškų respublikų miestams (geriausias pavyzdys – Varšuva). Nors šie pastatai turėjo simbolizuoti SSRS galybę ir pažangą, technologiškai jie buvo bent 50 metų atsilikę nuo vakarietiškų analogų, ypač Niujorko. Nepaisant įspūdingos išorės, viduje slėpėsi ta pati skurdi ir nyki sovietinio žmogaus realybė.
Paradoksas, bet XX a. pradžioje Sovietų Rusijos menininkai kūrė laiką pralenkiančias modernios architektūros vizijas, tačiau jos buvo nesuprantamos net išsilavinusiems Leninui ir Trockiui, ką jau kalbėti apie Staliną.