Klausimai - atsakymai

Labai keista. O kaip su liūdesiu... Sakote, kad kai nėra noro ką nors daryti slopinamos emocijos. Bet esant liūdesiui lygiai taip pat nesinori nieko daryti ir tai nepanašu i jokį slopinimą. Pvz išsiskyrus, nusivylus ir pan būna liūdna ir tada žmogus nesako: "ak kai man liūdna, dabar paimsiu ir kalnus nuversiu", ir tuo tarpu tikrai neatsiranda kažkokio jėgų antplūdžio o kaip tik daraisi pasyvus. Kaip šitoje vietoje suprasti?


Liūdesys yra ne tas pats kas prislopinta būsena, nors abiems atvejais tikrai nesinori nieko daryti. Liūdesio metu žmogaus energija nukreipta į vidinius procesus - išgyvenimus, prisiminimus, būsenas. Jėgos liūdesio momente yra daug, tik ji nėra nukreipta į išorę, kaip pvz džiaugsmo ar entuziazmo atveju. Kai žmogus sau leidžia paliūdėti, neslopindamas to jausmo, po to jis jaučiasi pailsėjęs ir kupinas jėgų gyventi. Čia panašiai kaip gamta po lietaus įgauna jėgų gyventi.

kaip atgaivinti emocijas?


Jei trumpai - yra keletas būdų. Pirmasis - tai bendrauti su emocingais žmonėmis. Jų emocijos žadina mūsiškes. Antrasis būdas - eiti į situacijas, kurios mums kelia stiprias emocijas. Trečiasis - pastoviai užduoti sau klausimą - "o ką aš dabar jaučiu ?". Ketvirtasis - kontaktas su vaikais. Jie dar neblokuoja emocijų, taigi mes to iš jų galime pasimokyti. Sėkmės! Marius Daugelavičius