Graikijos filosofija: Italikai (Elėjiečiai)

  • 1.
    Įžanga
    0:09:06
  • 2.
    Anaksimenas, apie 585 – 525 m. pr. Kr.
    0:06:58
  • 3.
    Herakleitas iš Efeso, apie 540 – 480 m. pr. Kr.
    0:37:06
  • 4.
    Elėjiečiai (Elėja – Pietų Italija)
    0:02:01
  • 5.
    Ksenofanas, apie 580 – apie 480 m. pr. Kr.
    0:12:03
  • 6.
    Parmenidas, apie 540-470 m. pr. Kr.
    0:14:10
  • 7.
    Zenonas Elėjietis, 490-430 m. pr. Kr.
    0:09:17


VI a. pr. Kr. antrojoje pusėje, maždaug 3-iojoje Mažosios Azijos (Jonija) filosofų kartoje, filosofijos centrai palaipsniui iš rytinių graikų kolonijų kėlėsi į vakarus, į Didžiąją Graikiją, kur klestėjo Pietų Italijos ir Sicilijos pakrantes kolonizavusios dorėnų gentys. Šios permainos buvo priverstinės – dėl nuolatinių karų su persais ėmė nykti Jonijos teritorijoje buvę graikų miestai.

Nors italikų filosofinės mokyklos formavosi jonėnų mąstytojų įtakoje, tačiau dėl kažkokių priežasčių jos savo esme skyrėsi. Jonėnų filosofinė tradicija siejosi su praktinėmis žiniomis, o italikų – labiau su religiniais tikėjimais ir mitais. Jonėnai buvo empirikai, o dorėnai (italikai) – plėtojo spekuliatyvinę kryptį.

Iš italikų žymiausios buvo pitagoriečių ir elėjiečių mokyklos. Abi mokyklos visiškai priešingos Herakleito mokymui – jos akcentavo pasaulio ir būties pastovumą (ne kintamumą), kėlė būties ir to, kas suvokiama protu tapatumo klausimus.

Vertinimų komentarai

Indrė

Rūtenis

Ieva

Rūta

Mykolas

Birute

a

1 val. 30 min.
+ Klausimai lektoriui
(4.86/7 Balsai)

Komentarai
7
Peržiūros
161

Ričardas Jankauskas

ricardas jankauskas

Mokytojas

Gimė 1960 12 16 Vilniuje. Baigė Lietuvos Muzikos Akademiją, smuiko specialybę.

Mokymai
49

Back2school, VšĮ

back2school, vsi
Back2school tai projektas skirtas tiems, kas neturėjo galimybės (ar noro) susipažinti su meno istorija mokykloje.