Istorijoje neretai pasitaiko, kad genialias idėjas ir kūrėjus visuomenė įvertina gerokai vėliau - kartais netgi po jų mirties. Taip atsitiko ir su pirmaisiais profesionaliais fotografais Lietuvoje - Juzefu Čekovičium bei Filibertu Fleury.
Savo veiklą jie finansavo foto atelje darydami portretines nuotraukas, tačiau šianien juos prisimename daugiausiai dėl to, kad laisvu nuo darbo metu jie fiksavo Lietuvos (daugiausiai - Vilniaus) kasdienius vaizdus. Būtent jų dėka įsivaizduojame, kaip Vilnius atrodė XIX a. pabaigoje.
Paskaitoje taip pat apžvelgiama fotografijos kaip meno raida. Ilgą laiką fotografija buvo laiko ne menu, bet mašinos proukcija, ir demonstruojama prie technikos pasiekimų.