Norint padėti vaikams mokytis konfliktus spręsti patiems, pirmiausiai turėtume suprasti kas tokį vaikų elgesį iššaukia, ko vaikai sulaukia po barnių tarpusavyje. Dažnu atveju tėvai vaikus bara arba guodžia. Kitaip tariant vaikai iš tėvų gauna dėmesio ir nesvarbu ar jis geras, ar blogas.
Išsiaiškinus kas iššaukia tokį vaikų elgesį, galime suprasti ką reiktų daryti norint padėti savo vaikams mokytis su konfliktais susidoroti patiems. Tėvams reiktų į visus barnius stengtis reaguoti kuo ramiau. Tokiu savo elgesiu tėvai parodo vaikams, kad konfliktai yra sprendžiami be pakelto balso tono. Vaikai matydami tokį tėvų pavyzdį natūraliai stengsis atkartoti tą patį.
Sekantis svarbus patarimas tėvams tai gilaus kvėpavimo pratimai, kuriuos patartina atlikti kiekvieno vaikų konflikto metu. Šio pratimo pagalba tėvai gali ramiau reaguoti į vaikų nesutarimus. Tokiais atvejais, kai niekas nenugriuvo, nesudužo, riksmai baigėsi, tėvams patartina toliau sėdėti ramiai ir nerodyti dėmesio tam konfliktui kuris ką tik įvyko. Tačiau jei konfliktas ilgą laiką nenurimsta, tėvams patartina nueiti pas vaikus ir sakyti: „Man nepatinka jūsų toks elgesys, aš norėčiau, kad bendrautumėte tarpusavyje taikiai. Kas atsitiko? Ar galiu padėti išspręsti problemą?“ Ramiu balso tonu tėvai pasako kas jiems nepatinka ir pasiteirauja ar galėtų vaikams padėti.
Dažnu atveju vaikai pradeda tėvams skųstis, o tėvai juos guosti. Tokioje situacijoje tėvai gali iššaukti didesnius konfliktus tarp vaikų. Todėl rekomenduojama ramiu balso tonu sakyti: „Aš suprantu, kad tau liūdna, aš suprantu tavo nepasitenkinimą, aš labai apgailestauju, bet aš tikiu, kad problemą išspręsite patys“. Tokiu būdu tėvai leis vaikams mokytis konfliktus spręsti patiems, nerodys didesnio dėmesio vienam vaikui ir neiššauks didesnių konfliktų tarp vaikų. Vaikai kuriems leidžiama konfliktus spręsti patiems, greitai randa sprendimus ir žaidžia toliau.
Lektorė Jūratė Bortkevičienė tėveliams rekomenduoja vieną patikrintą ir puikiai veikiantį būdą – taikos kilimą. Šio būdo tikslas leisti vaikams išsakyti kas jiems nepatinka ir ko jie norėtų. Tėvams reiktų ant nedidelio kilimėlio pasodinti vaikus ir ramiu balso tonu pasakyti: „Ant šito kilimo galima kalbėti tik teigiamai ir pozityviai, galite išreikšti savo nepasitenkinimą, nekaltinant kito“. Tėvai nurodo ką ir kaip vaikai turės padaryti. Tol kol vienas išsako, kaip jis jaučiasi, kitas vaikas turi jo nepertraukti, o išklausyti ir paskui pasisakyti, kaip jis jaučiasi ir ko jis norėtų. Svarbiausia šio metodo taisyklė, kad vaikai nekaltintų vienas kito.
Tačiau kyla klausimas, ką daryti kai vienam tik vieneri metukai, o kitam treji ar ketveri? Juk su vienerių metukų vaikučiu nelabai pakalbėsi, tačiau pradėti tikrai galima. Tokiu atveju vyresnėlis išsikalbės ir nusiramins, o mažasis mokysis tinkamo konflikto sprendimo būdo.